- kaponė
- kapõnė sf. (2) 1. Všn įrankis su kotu daržovėms ar mėsai kapoti (ppr. „S“ raidės pavidalo): Pasiimk kaponę ir sukapok gyvuliams burokų Klov. Nebeaštri kapõnė: bul'bų nebekapoja Dbk. Jau bulvės kiaulėm užvirė, paduok kapõnę Ob. Kad padirbo, tai padirbo tėvelis kapõnę – užteks visiem metam bul'bom kapot Šmn. Lapus kapoja su kapone Škn. Kaponė nulėkė nuo koto Sdk. Bulvėm kapoti reikalinga kapõnė Srv. Kalvis mum nukalė gerą kaponę Pš. Neaštri kapõnė, net buroko neima (nepjauna) Slč. Išgaląsk kapõnę, reiks bul'bas kapot Kp. Su ta kapone ne tik raumenis, bet ir geldą sukaposi Ps. Parnešk kaponę, reiks daryti dešras Mrk. Triušio šlaunelių ir juosmens mėsą kartu su lašiniais sukapoti kaponėle rš. 2. SD156, NdŽ įrankis žemei kasti, purenti, kaupti. 3. I įrankis bulvėms kasti, kibeklis, kobinys: Prisikasus bulvių, kapõnę palik dirvoj – nereikės kitą kartą neštis Trgn. Viena ranka neša ji bulvių pintinę, kitoje rankoje kaponę rš. ^ Nosis kai kapõnė (labai lenkta žemyn) Trgn. 4. įrankis geldoms kapoti, dirbti, vedega: Be kapõnės geldos nepadirbsi Krp. 5. I įrankis grioviams kasti. 6. KI578, CI828 lenta mėsai kapoti: Kilbasams meisą ant kapõnės kapojame Vkš. 7. SD104, [K] gelda, niekotė daržovėms pjaustyti: Rūgusius [batvinius], smulkiai kaponėje sukapojusys, virė S.Dauk. 8. NdŽ kas sukapota (mėsa, daržovės ar kt.): Cielą kapõnę letežių sukapojau su kirstuvu, t. y. geldą lapų jovalui J. 9. sing. kapojaĩ, akselis: Lubinus plonai išdėsčius ir išdžiovinus arba su kapone sumaišius, reikia laikyti iki pavasario rš. Vištos priteršia arkliams kaponę, šiaudus, šieną rš. 10. M skerdynė, kapojimas. 11. scom. liesas žmogus ar gyvulys: Kokia ten jo moteris – kapõnė! Slk. Tai kamgi atsivedė tokią kaponę? kokia gi marti? rš. Aš neapsimčiau tokiom kaponėm (liesais arkliais) įdirbt žemę An. 12. scom. žmogus ilga nosimi: Kapõnė tikrai negražus žmogus Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.